/ru/
кончить; кончать; заканчивать
/en/
(atsargas ir pan.) run out (of)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išbaigiu | išbaigiau | išbaigdavau | išbaigsiu |
| 2p.sg. | išbaigi | išbaigei | išbaigdavai | išbaigsi |
| 3p.sg. | išbaigia | išbaigė | išbaigdavo | išbaigs |
| 1p.pl. | išbaigiam, išbaigiame | išbaigėm, išbaigėme | išbaigdavom, išbaigdavome | išbaigsim, išbaigsime |
| 2p.pl. | išbaigiat, išbaigiate | išbaigėt, išbaigėte | išbaigdavot, išbaigdavote | išbaigsite, išbaigsit |
| 3p.pl. | išbaigia | išbaigė | išbaigdavo | išbaigs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išbaigčiau | išbaigtumėm, išbaigtume, išbaigtumėme |
| 2p. | išbaigtum, išbaigtumei | išbaigtumėt, išbaigtumėte |
| 3p. | išbaigtų | išbaigtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išbaikim, išbaikime | |
| 2p. | išbaiki, išbaik | išbaikite, išbaikit |
| 3p. | teišbaigia, teišbaigie | teišbaigie, teišbaigia |