|
|
|
|
литовский словарь / susikalti | | susikálti (susìkala, susìkalė) сколотить/сколачивать (себе)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | susikaliu, susikalu | susikaliau | susikaldavau | susikalsiu |
---|
2p.sg. | susikali | susikalei | susikaldavai | susikalsi |
---|
3p.sg. | susikali, susikala | susikalė | susikaldavo | susikals |
---|
1p.pl. | susikalame, susikalim, susikalime, susikalam | susikalėme, susikalėm | susikaldavome | susikalsime |
---|
2p.pl. | susikalite, susikalate | susikalėte, susikalėt | susikaldavote | susikalsite |
---|
3p.pl. | susikali, susikala | susikalė | susikaldavo | susikals |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | susikalčiau | susikaltume, susikaltumėme |
---|
2p. | susikaltumei, susikaltum | susikaltumėte |
---|
3p. | susikaltų | susikaltų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | susikalkime, susikalkim |
---|
2p. | susikalki, susikalk | susikalkit, susikalkite |
---|
3p. | tesusikalie, tesusikali, tesusikala | tesusikali, tesusikala, tesusikalie |
---|
|