|
|
|
|
литовский словарь / suvilbėti | | suvilbė́ti (suvìlba, suvilbė́jo), suvìlbti (suvìlba, suvìlbo) šnek.запеть/петь, защебетать/щебетать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | suvilbu | suvilbėjau | suvilbėdavau | suvilbėsiu |
---|
2p.sg. | suvilbi | suvilbėjai | suvilbėdavai | suvilbėsi |
---|
3p.sg. | suvilba | suvilbėjo | suvilbėdavo | suvilbės |
---|
1p.pl. | suvilbam, suvilbame | suvilbėjom, suvilbėjome | suvilbėdavom, suvilbėdavome | suvilbėsime, suvilbėsim |
---|
2p.pl. | suvilbate, suvilbat | suvilbėjote, suvilbėjot | suvilbėdavote, suvilbėdavot | suvilbėsit, suvilbėsite |
---|
3p.pl. | suvilba | suvilbėjo | suvilbėdavo | suvilbės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | suvilbėčiau | suvilbėtumėm, suvilbėtume, suvilbėtumėme |
---|
2p. | suvilbėtum, suvilbėtumei | suvilbėtumėt, suvilbėtumėte |
---|
3p. | suvilbėtų | suvilbėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | suvilbėkim, suvilbėkime |
---|
2p. | suvilbėk, suvilbėki | suvilbėkite, suvilbėkit |
---|
3p. | tesuvilbie, tesuvilba | tesuvilba, tesuvilbie |
---|
|