|
|
|
|
литовский словарь / narnėti | |
narnė́ti (nàrna, narnė́jo) — брюзжать, ворчать;
kãtinas nàrna — кот мурлычит
/en/
growl; (apie žmones t. p.) grumble
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | narnu | narnėjau | narnėdavau | narnėsiu |
|---|
| 2p.sg. | narni | narnėjai | narnėdavai | narnėsi |
|---|
| 3p.sg. | narna | narnėjo | narnėdavo | narnės |
|---|
| 1p.pl. | narname, narnam | narnėjome, narnėjom | narnėdavom, narnėdavome | narnėsime, narnėsim |
|---|
| 2p.pl. | narnat, narnate | narnėjote, narnėjot | narnėdavot, narnėdavote | narnėsit, narnėsite |
|---|
| 3p.pl. | narna | narnėjo | narnėdavo | narnės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | narnėčiau | narnėtume, narnėtumėm, narnėtumėme |
|---|
| 2p. | narnėtumei, narnėtum | narnėtumėt, narnėtumėte |
|---|
| 3p. | narnėtų | narnėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | narnėkim, narnėkime |
|---|
| 2p. | narnėk, narnėki | narnėkite, narnėkit |
|---|
| 3p. | tenarna, tenarnie | tenarnie, tenarna |
|---|
|
