|
|
|
|
литовский словарь / supelkėti | |
supelkė́ti (supelkė́ja, supelkė́jo) spec. — заболотиться/заболачиваться;
supelkė́jęs ẽžeras — заболоченное озеро
/en/
become bogged up; turn into swamp
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | supelkėju | supelkėjau | supelkėdavau | supelkėsiu |
|---|
| 2p.sg. | supelkėji | supelkėjai | supelkėdavai | supelkėsi |
|---|
| 3p.sg. | supelkėja | supelkėjo | supelkėdavo | supelkės |
|---|
| 1p.pl. | supelkėjame, supelkėjam | supelkėjom, supelkėjome | supelkėdavom, supelkėdavome | supelkėsim, supelkėsime |
|---|
| 2p.pl. | supelkėjate, supelkėjat | supelkėjote, supelkėjot | supelkėdavote, supelkėdavot | supelkėsit, supelkėsite |
|---|
| 3p.pl. | supelkėja | supelkėjo | supelkėdavo | supelkės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | supelkėčiau | supelkėtumėme, supelkėtume, supelkėtumėm |
|---|
| 2p. | supelkėtum, supelkėtumei | supelkėtumėt, supelkėtumėte |
|---|
| 3p. | supelkėtų | supelkėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | supelkėkim, supelkėkime |
|---|
| 2p. | supelkėki, supelkėk | supelkėkite, supelkėkit |
|---|
| 3p. | tesupelkėja, tesupelkėjie | tesupelkėjie, tesupelkėja |
|---|
|
