/ru/
поспорить; (по)ссориться
/en/
(begin to) quarrel (with), fall out (with)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susikivirčiju | susikivirčijau | susikivirčydavau | susikivirčysiu |
| 2p.sg. | susikivirčiji | susikivirčijai | susikivirčydavai | susikivirčysi |
| 3p.sg. | susikivirčija | susikivirčijo | susikivirčydavo | susikivirčys |
| 1p.pl. | susikivirčijam, susikivirčijame | susikivirčijome, susikivirčijom | susikivirčydavome | susikivirčysime |
| 2p.pl. | susikivirčijate | susikivirčijote, susikivirčijot | susikivirčydavote | susikivirčysite |
| 3p.pl. | susikivirčija | susikivirčijo | susikivirčydavo | susikivirčys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susikivirčyčiau | susikivirčytume, susikivirčytumėme |
| 2p. | susikivirčytum, susikivirčytumei | susikivirčytumėte |
| 3p. | susikivirčytų | susikivirčytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susikivirčykim, susikivirčykime | |
| 2p. | susikivirčyk, susikivirčyki | susikivirčykite, susikivirčykit |
| 3p. | tesusikivirčijie, tesusikivirčija | tesusikivirčija, tesusikivirčijie |