|
|
|
|
литовский словарь / spriegti | |
spríegti (spríegia, spríegė)
1. дать/давать щелчок; щёлкнуть/щёлкать;
2. бросить/бросать [швырнуть/швырять] назад;
3. пнуть/пинать
/en/
1. (duoti sprigtą) fillip; 2. (sviesti) hurl, toss; (spirti) kick
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | spriegiu | spriegiau | spriegdavau | spriegsiu |
|---|
| 2p.sg. | spriegi | spriegei | spriegdavai | spriegsi |
|---|
| 3p.sg. | spriegia | spriegė | spriegdavo | spriegs |
|---|
| 1p.pl. | spriegiame, spriegiam | spriegėm, spriegėme | spriegdavom, spriegdavome | spriegsim, spriegsime |
|---|
| 2p.pl. | spriegiate, spriegiat | spriegėt, spriegėte | spriegdavote, spriegdavot | spriegsit, spriegsite |
|---|
| 3p.pl. | spriegia | spriegė | spriegdavo | spriegs |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | spriegčiau | spriegtumėme, spriegtume, spriegtumėm |
|---|
| 2p. | spriegtum, spriegtumei | spriegtumėt, spriegtumėte |
|---|
| 3p. | spriegtų | spriegtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | spriekime, spriekim |
|---|
| 2p. | spriek, sprieki | spriekit, spriekite |
|---|
| 3p. | tespriegia, tespriegie | tespriegia, tespriegie |
|---|
|
