|
|
|
|
литовский словарь / išvemti | |
išvémti (ìšvemia, išvė́mė) вырвать/рвать;
jis išvėmė — его вырвало
/en/
vomit; throw up
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išvemiu | išvėmiau | išvemdavau | išvemsiu |
|---|
| 2p.sg. | išvemi | išvėmei | išvemdavai | išvemsi |
|---|
| 3p.sg. | išvemia | išvėmė | išvemdavo | išvems |
|---|
| 1p.pl. | išvemiam, išvemiame | išvėmėm, išvėmėme | išvemdavom, išvemdavome | išvemsim, išvemsime |
|---|
| 2p.pl. | išvemiate, išvemiat | išvėmėte, išvėmėt | išvemdavote, išvemdavot | išvemsite, išvemsit |
|---|
| 3p.pl. | išvemia | išvėmė | išvemdavo | išvems |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išvemčiau | išvemtumėm, išvemtume, išvemtumėme |
|---|
| 2p. | išvemtumei, išvemtum | išvemtumėte, išvemtumėt |
|---|
| 3p. | išvemtų | išvemtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išvemkime, išvemkim |
|---|
| 2p. | išvemki, išvemk | išvemkite, išvemkit |
|---|
| 3p. | teišvemia, teišvemie | teišvemie, teišvemia |
|---|
|
