/ru/
расшатывать, расхлябывать, разбалтывать
/en/
shake loose ; make rickety
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | išklibinu | išklibinau | išklibindavau | išklibinsiu |
| 2p.sg. | išklibini | išklibinai | išklibindavai | išklibinsi |
| 3p.sg. | išklibina | išklibino | išklibindavo | išklibins |
| 1p.pl. | išklibiname, išklibinam | išklibinom, išklibinome | išklibindavome, išklibindavom | išklibinsim, išklibinsime |
| 2p.pl. | išklibinate, išklibinat | išklibinot, išklibinote | išklibindavote, išklibindavot | išklibinsite, išklibinsit |
| 3p.pl. | išklibina | išklibino | išklibindavo | išklibins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išklibinčiau | išklibintumėme, išklibintume, išklibintumėm |
| 2p. | išklibintum, išklibintumei | išklibintumėte, išklibintumėt |
| 3p. | išklibintų | išklibintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | išklibinkime, išklibinkim | |
| 2p. | išklibinki, išklibink | išklibinkite, išklibinkit |
| 3p. | teišklibinie, teišklibina | teišklibinie, teišklibina |