/ru/
уметь; знать
/en/
1. (duoti pinigus) pay; m. už prekes pay for goods; m. grynais pay in cash, pay in ready money ; m. pagal sąskaitą settle the account; m. didžiulius pinigus pay through the nose (for) idiom.; 2. (sugebėti) be able ( + to inf), know (how + to inf); can ( + inf); have a knowledge (of); jis mokėa skaityti (rašyti) ir t. t. he can read (write), etc.; m. kalbą know a language; m. pamoką know one's lesson
/de/
1 zahlen vi, vt, bezahlen vt; mok už knygą ein Buch bezahlen 2 können* vt; verstehen* vt; jis moka vokiečių kalbą er kann Deutsch
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | moku | mokėjau | mokėdavau | mokėsiu |
| 2p.sg. | moki | mokėjai | mokėdavai | mokėsi |
| 3p.sg. | moka | mokėjo | mokėdavo | mokės |
| 1p.pl. | mokame, mokam | mokėjom, mokėjome | mokėdavome, mokėdavom | mokėsime, mokėsim |
| 2p.pl. | mokat, mokate | mokėjote, mokėjot | mokėdavot, mokėdavote | mokėsit, mokėsite |
| 3p.pl. | moka | mokėjo | mokėdavo | mokės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | mokėčiau | mokėtume, mokėtumėm, mokėtumėme |
| 2p. | mokėtum, mokėtumei | mokėtumėte, mokėtumėt |
| 3p. | mokėtų | mokėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | mokėkim, mokėkime | |
| 2p. | mokėki, mokėk | mokėkit, mokėkite |
| 3p. | temokie, temoka | temoka, temokie |