|
|
|
|
литовский словарь / nusitaikyti | | nusitáikyti (nusitáiko, nusitáikė) нацелиться/нацеливаться; jìs nusitaikyė ir̃ iššóvė — он нацелился и выстрелил
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | nusitaikau | nusitaikiau | nusitaikydavau | nusitaikysiu |
---|
2p.sg. | nusitaikai | nusitaikei | nusitaikydavai | nusitaikysi |
---|
3p.sg. | nusitaiko | nusitaikė | nusitaikydavo | nusitaikys |
---|
1p.pl. | nusitaikom, nusitaikome | nusitaikėme, nusitaikėm | nusitaikydavome | nusitaikysime |
---|
2p.pl. | nusitaikote | nusitaikėte, nusitaikėt | nusitaikydavote | nusitaikysite |
---|
3p.pl. | nusitaiko | nusitaikė | nusitaikydavo | nusitaikys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | nusitaikyčiau | nusitaikytumėme, nusitaikytume |
---|
2p. | nusitaikytum, nusitaikytumei | nusitaikytumėte |
---|
3p. | nusitaikytų | nusitaikytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | nusitaikykim, nusitaikykime |
---|
2p. | nusitaikyki, nusitaikyk | nusitaikykite, nusitaikykit |
---|
3p. | tenusitaiko, tenusitaikai | tenusitaiko, tenusitaikai |
---|
|