|
|
|
|
литовский словарь / iškeldinti | |
iškéldinti (iškéldina, iškéldino) — prp. выселить/выселять
/en/
evict; move
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | iškeldinu | iškeldinau | iškeldindavau | iškeldinsiu |
|---|
| 2p.sg. | iškeldini | iškeldinai | iškeldindavai | iškeldinsi |
|---|
| 3p.sg. | iškeldina | iškeldino | iškeldindavo | iškeldins |
|---|
| 1p.pl. | iškeldiname, iškeldinam | iškeldinom, iškeldinome | iškeldindavom, iškeldindavome | iškeldinsim, iškeldinsime |
|---|
| 2p.pl. | iškeldinat, iškeldinate | iškeldinote, iškeldinot | iškeldindavote, iškeldindavot | iškeldinsite, iškeldinsit |
|---|
| 3p.pl. | iškeldina | iškeldino | iškeldindavo | iškeldins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | iškeldinčiau | iškeldintumėm, iškeldintumėme, iškeldintume |
|---|
| 2p. | iškeldintum, iškeldintumei | iškeldintumėt, iškeldintumėte |
|---|
| 3p. | iškeldintų | iškeldintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | iškeldinkime, iškeldinkim |
|---|
| 2p. | iškeldink, iškeldinki | iškeldinkite, iškeldinkit |
|---|
| 3p. | teiškeldinie, teiškeldina | teiškeldina, teiškeldinie |
|---|
|
