/ru/
перетерпеть, перестрадать; претерпевать; переносить
/en/
suffer (a great deal) ; (pergyventi) live through
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | perkentėjau | perkentėdavau | perkentėsiu | |
| 2p.sg. | perkentėjai | perkentėdavai | perkentėsi | |
| 3p.sg. | perkentėjo | perkentėdavo | perkentės | |
| 1p.pl. | perkentėjome, perkentėjom | perkentėdavome, perkentėdavom | perkentėsime, perkentėsim | |
| 2p.pl. | perkentėjot, perkentėjote | perkentėdavot, perkentėdavote | perkentėsite, perkentėsit | |
| 3p.pl. | perkentėjo | perkentėdavo | perkentės | |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | perkentėčiau | perkentėtume, perkentėtumėme, perkentėtumėm |
| 2p. | perkentėtumei, perkentėtum | perkentėtumėt, perkentėtumėte |
| 3p. | perkentėtų | perkentėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | perkentėkime, perkentėkim | |
| 2p. | perkentėki, perkentėk | perkentėkit, perkentėkite |
| 3p. | ||