/ru/
хватать; похищать, расхищать
/en/
žr. grobstinėti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | grobstau | grobsčiau | grobstydavau | grobstysiu |
| 2p.sg. | grobstai | grobstei | grobstydavai | grobstysi |
| 3p.sg. | grobsto | grobstė | grobstydavo | grobstys |
| 1p.pl. | grobstome, grobstom | grobstėme, grobstėm | grobstydavom, grobstydavome | grobstysim, grobstysime |
| 2p.pl. | grobstot, grobstote | grobstėt, grobstėte | grobstydavot, grobstydavote | grobstysit, grobstysite |
| 3p.pl. | grobsto | grobstė | grobstydavo | grobstys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | grobstyčiau | grobstytume, grobstytumėm, grobstytumėme |
| 2p. | grobstytumei, grobstytum | grobstytumėte, grobstytumėt |
| 3p. | grobstytų | grobstytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | grobstykim, grobstykime | |
| 2p. | grobstyk, grobstyki | grobstykite, grobstykit |
| 3p. | tegrobsto, tegrobstai | tegrobstai, tegrobsto |