/ru/
одурманивать, одурять; ошалевать; обалдевать
/en/
žr. apkvaišinti
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | apkvaitinu | apkvaitinau | apkvaitindavau | apkvaitinsiu |
| 2p.sg. | apkvaitini | apkvaitinai | apkvaitindavai | apkvaitinsi |
| 3p.sg. | apkvaitina | apkvaitino | apkvaitindavo | apkvaitins |
| 1p.pl. | apkvaitiname, apkvaitinam | apkvaitinome, apkvaitinom | apkvaitindavome, apkvaitindavom | apkvaitinsim, apkvaitinsime |
| 2p.pl. | apkvaitinat, apkvaitinate | apkvaitinot, apkvaitinote | apkvaitindavot, apkvaitindavote | apkvaitinsite, apkvaitinsit |
| 3p.pl. | apkvaitina | apkvaitino | apkvaitindavo | apkvaitins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apkvaitinčiau | apkvaitintumėm, apkvaitintume, apkvaitintumėme |
| 2p. | apkvaitintum, apkvaitintumei | apkvaitintumėte, apkvaitintumėt |
| 3p. | apkvaitintų | apkvaitintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | apkvaitinkime, apkvaitinkim | |
| 2p. | apkvaitinki, apkvaitink | apkvaitinkite, apkvaitinkit |
| 3p. | teapkvaitina, teapkvaitinie | teapkvaitinie, teapkvaitina |